Visų pirma sveiki. Visų antra, noriu atsiprašyti, kad taip ilgai nerašiau. Truputį negalėjau. Na, bet jau galite mėgautis sekančiu - 6 - įrašu. :D
------------------------------------------------------------------------------------------------
Man jau buvo per daug. Pravirkau kaip niekada. Man buvo be galo sunku. Per visą gyvenimą neesu tiek verkusi, kiek per šias tris dienas. Trumpam užsimerkiau ir atsimerkusi išvydau šviesą ir mamą sėdinčią šalia.
-Sharlina,kaip jautiesi?-paklausė ji
-Gerai,-pamelavau.
-Tikrai?-paklausė ji.-Tu turi temperatūros.38,5 laipsniai. Ak tiesa, tu dareisi dribsnius?-pasiteiravo ji.-Aš radau dribsnių dubenėlį virtuvėje.
-Ne,-pamelavau, bet nekaip sekėsi, nes prisiminiau tikrovę. Mano akyse kaupėsi ašaros.
-Dukra,ko verki?-mama,pamačiusi kad verkiu,išsigando.
-Ne,neverkiu, mama, tik truputį peršti akys,-vėl melavau.
-Hm. Einu surasiu tau akių lašų. O tuos dribsnius tikriausiai pati ryte pasidariau ir pamiršau,-ji nusijuokė ir ėjo iš kambario. Dar išgirdau kaip tyliai sau po nosimi murma:-Ak,ta mano galva,vis ką nors užmirštu... Dabar, kai buvau viena galėjau ramiai išsiverkti .Po kelių sekundžių užmigau.
Nubudus rytą aplinkui visur buvo tylu. Iš pradžių nuėjau į virtuvę ir išsikepiau blynų. Pavalgiusi nusiprausiau ir pasiklojau lovą. Iš vienos pusės jaučiausi geriau. Matyt, nebeturėjau temperatūros. Bet iš kitos buvau lyg pragare. Man taip trūko Viliaus. Vos galėjau mintyse ištarti tą vardą. Taip mąstydama tvarkiau namus...
Po savaitės.
Buvau kątik grįžusi iš mokyklos kai sulaukiau skambučio į mobilujį telefoną. Skambino mano tikroji mama Demi! Per dvi savaites nė karto nesulaukiau jos skambučio. Matyt pasiilgo,pagalvojau. Pakėliau ragelį.
-Mama,labas!-prašnekau lietuviškai.
-Mhm,Sharlin,tu išsivežei mano Dolce&Gabbana suknią?-ji paklausė irgi lietuviškai.
-Ne,mama, ji tavo spintoj,viršutinėj lentynoj,-atsakiau.
-Gerai,iki,-ji padėjo ragelį. Negalėjau patikėti,kad mano tikroji mama skambina tik norėdama sužinoti, kur jos suknia! Staiga prisiminiau Vilių. Nors,tiesą pasakius, per šias dvi savaites niekada nebuvau jo pamiršusi. Kad ir kaip jo nekęsčiau,tebemyliu jį. Ir nieko sau negaliu padaryti.
Man jau buvo per daug. Pravirkau kaip niekada. Man buvo be galo sunku. Per visą gyvenimą neesu tiek verkusi, kiek per šias tris dienas. Trumpam užsimerkiau ir atsimerkusi išvydau šviesą ir mamą sėdinčią šalia.
-Sharlina,kaip jautiesi?-paklausė ji
-Gerai,-pamelavau.
-Tikrai?-paklausė ji.-Tu turi temperatūros.38,5 laipsniai. Ak tiesa, tu dareisi dribsnius?-pasiteiravo ji.-Aš radau dribsnių dubenėlį virtuvėje.
-Ne,-pamelavau, bet nekaip sekėsi, nes prisiminiau tikrovę. Mano akyse kaupėsi ašaros.
-Dukra,ko verki?-mama,pamačiusi kad verkiu,išsigando.
-Ne,neverkiu, mama, tik truputį peršti akys,-vėl melavau.
-Hm. Einu surasiu tau akių lašų. O tuos dribsnius tikriausiai pati ryte pasidariau ir pamiršau,-ji nusijuokė ir ėjo iš kambario. Dar išgirdau kaip tyliai sau po nosimi murma:-Ak,ta mano galva,vis ką nors užmirštu... Dabar, kai buvau viena galėjau ramiai išsiverkti .Po kelių sekundžių užmigau.
Nubudus rytą aplinkui visur buvo tylu. Iš pradžių nuėjau į virtuvę ir išsikepiau blynų. Pavalgiusi nusiprausiau ir pasiklojau lovą. Iš vienos pusės jaučiausi geriau. Matyt, nebeturėjau temperatūros. Bet iš kitos buvau lyg pragare. Man taip trūko Viliaus. Vos galėjau mintyse ištarti tą vardą. Taip mąstydama tvarkiau namus...
Po savaitės.
Buvau kątik grįžusi iš mokyklos kai sulaukiau skambučio į mobilujį telefoną. Skambino mano tikroji mama Demi! Per dvi savaites nė karto nesulaukiau jos skambučio. Matyt pasiilgo,pagalvojau. Pakėliau ragelį.
-Mama,labas!-prašnekau lietuviškai.
-Mhm,Sharlin,tu išsivežei mano Dolce&Gabbana suknią?-ji paklausė irgi lietuviškai.
-Ne,mama, ji tavo spintoj,viršutinėj lentynoj,-atsakiau.
-Gerai,iki,-ji padėjo ragelį. Negalėjau patikėti,kad mano tikroji mama skambina tik norėdama sužinoti, kur jos suknia! Staiga prisiminiau Vilių. Nors,tiesą pasakius, per šias dvi savaites niekada nebuvau jo pamiršusi. Kad ir kaip jo nekęsčiau,tebemyliu jį. Ir nieko sau negaliu padaryti.
7 komentarai:
:> Įdomu :>
Nepyk, bet kuo toliau tuo labiau, darosi eilinė istorija, kurių internetas pilnas. Nesužavėjo kažkaip. Sorry.
Vyka - Dėkui : )
Egluute - pala,dar bus daaaug veiksmo ir intrigų ;>>
Smagu žinoti, laukiu tada. :}
fainai:)
Kada kitas įrašas?
Dėėkui. ;*
Ryt.
Jau rytojus:DDD
Nieko dar nėra...
Rašyti komentarą