8.Netikėta žinia.

Taigi. Mes su Vilium vėl buvom pora. Jis tvirtino, kad Inetą jau senai užmiršo. Aš juo tikėjau.
Kadangi jis dažnai lankydavosi pas mane namie tai pastebėjo ir Marijus su Vilma. Kartą Vilmą mane pasikvietė pokalbio:
-Sharlina,aš matau, kad jus su Vilium tikrai rimtai draugaujat ir norėčiau pakalbėt apie...na..noriu pasakyti...apie...apsisaugojimą.
-Ką nori pasakyti,mama? – atsargiai paklausiau. Nujaučiau, apie ką bus šis pokalbis.
- Sharlina,noriu pakalbėt apie... saugų seksą, – ji nuleido akis. Aš taip pat.
-Mama,aš...na... esu...nekalta. Ir nesiruošiu būti kitokia. Bent jau iki aštuoniolikos metų. – jaučiau,kaip kaista skruostai.
-Tikrai? - paklausė. Rodos, kad jai palengvėjo. Man taip pat.
-Tikrai tikrai,mama. O galiu paklausti ne į temą?
-Žinoma , - ji nusijuokė.
-Kada bus vakarienė? – Buvau žiauriai išalkusi.
-O Dieve, vakarienė! – sušuko ji. –Jau einu gaminti,- nusišypsojo. –Kepsniai tiks? – paklausė.
-Žinoma,-atsakiau ir nusišypsojau. Nors ir bandžiau laikytis dietos, bet kai mama šitaip skaniai gamina,tai NEĮMANOMA. Tikrąja ta žodžio prasme.

Kai pavalgiau nuėjau pažiūrėti televizoriaus. Marijos dar nebuvo,taigi namie buvo nuobodu. Ji pradėjo lankyti gimnastikos treniruotes. Tai aš ją įkalbėjau. Ji vis manė, kad yra tam per prasta. Bet aš ją įtikinau,kad ji labai gabi. Galiausiai ji sutiko nueiti į pirmą treniruotę, nes tai buvo jos svajonė. Kai grįžo, tiesiog šokinėjo iš džiaugsmo. Dabar jas lankė kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį. Vilma manė, kad taip dažnai jas lankydama, gali neatlaikyti tokio didelio krūvio. Bet Marijus ją nuramindavo. Taigi. Įsijungiau TV3 kanalą. Vos tik pradėjau žiūrėti Simpsonus, suskambo mano telefonas. Nubėgau į kitą kambarį pasiimti telefoną. Kai pažiūrėjau į ekraną, man akys ant kaktos iššoko. Skambino Tonis! Hm... Šiek tiek nerimaudama pakėliau ragelį.
-Alio? – atsiliepiau angliškai
-Sharlina,čia Tonis,- jis taip pat šnekėjo angliškai.
-Toni,sveikas! Kaip sekasi,kas naujo? Ar šalta pas jus? Pas mus tai vėsu ir drėgna. Žinai, dabar turiu naują sesutę! – nusijuokiau. –Ji visai miela. Tik gaila,kad... – turėjau nutilti, nes išgirdau kaip jis piktai šnopuoja.
-Ak sesutę? – jis apsimestinai meiliai paklausė. –Tikrai? Sesutę? O savo vaikiną tai pamiršai, ar ne?
-Ne, žinoma nepamir... –staiga suvokiau,kad jis klausia apie savę, o ne apie Vilių. Bandžiau suktis iš padėties. –Na ne,žinai, pamiršau tau pasakyti,kad išskrendu... – sukrizenau.
-Pamiršai? Kaip įmanoma pamiršti,kad išskrendi? – jo balsas vis aštrėjo. Man pasišiaušė plaukai. Nes žinojau ką gali padaryti Tonis,kai būna piktas. Ne kartą esu girdėjus tokių istorijų. Kaip jis susipyksta su draugeliu, lekia į kitą valstybę, o paskui to draugelio jau niekas neranda. Niekada...
- Aš nesakau, kad pamiršau, jog išskrendu. Aš sakiau,jog pamiršau tau pasakyti, kad išskrendu.
- Ak štai kaip. Žinai, Sharlina, iš ko aš sužinojau,kad tu išvykus?- paklausė jis jau visai įniršęs.
- Ne...
-Iš Inetos! –jis sušuko. Vos nenugriuvau.
-Inetos?!
-Taip, brangioji. Aš nuvažiavau pas tave į namus. Ir duris atidarė ji! Paklausiau,kur tu. Tada ji man viską papasakojo.
-Mat kaip... –ištariau drebančiu balsu.
-Dabar įdėmiai manęs paklausyk. Kadangi aš vis dar esu tavo vaikinas reikalauju , kad tuoj pat sugrįžtum namo. Nes kitaip bus blogai. Aš žinau,kur tu dabar gyveni. Jei neparvažiuosi, tai pamatysi...-aš jį nutraukiau:
-Niekur aš nevažiuosiu. Nes tu man nebe vaikinas. Aš tave palieku. Beje,tavo žiniai, aš jau turiu kitą,-staiga pasijaučiau labai drąsi.
-Kąąą?!
-Ką girdėjai.
-Mieloji,tu juk žinai,kad savo pažadus aš vykdau,ar ne?-jis labai meiliai paklausė.
-Taip...- drąsa dingo taip pat greitai,kaip ir atsirado.
-Taigi, Sharlina. Aš tau pažadu, kad tu pasigailėsi. PAŽADU.-jis padėjo ragelį.
Išmečiau telefoną iš rankos.