10.Naujiena.

Sveikučiai. Kaip jau supratot - tęsiu savo istoriją. (:
----------------------------------------------------------
Po dvidešimties minučių buvau tos agentūros, per kurią dalyvavau mainų programoje, pastate. Vos tik įėjus, kairėje pusėje buvo durys su užrašu “Mainų programa: paslaugos”. Pasisekė. Kaip tik ten ir įėjau. Vėlgi pasisekė, nes nebuvo nei vieno žmogaus. Prie stalo sėdėjusi moteriškė tarė :
- Laba diena, kuo galiu padėti?
-Laba diena, aš dalyvavau mainų programoje ir aš norėčiau šioje šalyje pasilikti visą laiką.
-Tai įmanoma, bet mes turėsim gauti jūsų tėvų sutikimą, bei jūs pati turėsit susirasti gyvenamą vietą.
-Gerai, man tinka.
- Tuomet duokite savo mamos arba tėčio numerį.
- Mamos, gerai? Jos vardas Demi.
- Demi, gerai.
Aš jai padiktavau mamos numerį. Po kiek laiko ji prašneko:
-Laba diena, čia iš mainų programo skambina. Jūsų dukra nori pasilikti Lietuvoje visam laikui. Ar jūs duodat sutikimą?-ji kurį laiką tylėjo. Po to vėl prašneko: - Gerai, tuomet geros dienos.
-Na, ar leido?-paklausiau, nors jau žinojau atsakymą.
-Taip, ir labia lengvai,-ji atrodė nustebusi.
-Juk ji manęs nemyli,-tyliai burbtelėjau.
-Kaip sakėt?
-Ne, nieko. Gal galėtumėt paskubėti?
-Gerai. Pasirašykite štai čia, čia ir čia. O viršuj parašykit savo vardą ir pavardę.
Po dešimties minučių išėjau iš pastato. Štai ir viskas. Galėsiu čia gyventi metus be pilietybės, tik su mainų programos pilietybe. Patraukiau namo.

-Labas, mama,-sušukau įėjus.
-Labas, Sharlin,-mama pasitiko mane.
-Mamyt, aš galiu gyvent Lietuvoje kiek noriu, buvau mainų programos pastate, ten paskambino Demi’ei, ji leido čia pasilikti. Kitą savaitę išsikraustysiu.
-O kam tau kraustytis? Lik čia. Nebent tau čia nepatinka…-ji nuliūdo.
-Patinka! Tu tikrai nieko prieš?-aš apsidžiaugiau. Aš čia jaučiausi kaip namie.
-Žinoma, ne,-ji mane pabučiavo į skruostą.
-Ačiū, mama!- sušukau ir nulėkiau į kambarį ruoštis susitikimui su Viliumi.
Po pusvalandžio jau buvau parke. Vilius manęs jau laukė. Aš priėjau, mes pasibučiavom ir tada jis prabilo.
-Sharlina, manau, kad mums nereikia kreipti dėmesio į Tonio grasinimą dėmesio, kol jis nieko nedaro. Apsimeskim, kad nieko neįvyko. Ar gerai?
-Aha, gerai. Viliau, aš turiu puikią naujieną!
-Na?-jis atrodė susidomėjęs. Tuomet aš jam papasakojau, kad liksiu čia visą laiką. Jis nudžiugo.
-Sharlina, bet juk tai nuostabu! Mes galėsim draugauti ir toliau! O kaip bus su tavo gyvenama vieta?
-Nusiramink, viskas gerai. Vilma man leido pasilikti gyventi pas juos.
-Ačiū Dievui! Na, kadangi viskas tiesiog puiku, gal nori nueiti į kavinę ir suvalgyt ledų?
-Bet aš nepasiėmiau pinigų.
-Aš pavaišinsiu,-jis šelmiškai nusišypsojo ir karštai mane pabučiavo.